ForumCalendarGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Ekonomia E Kosoves

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
FoKkY-F
Administrator
Administrator
avatar

Numri i postimeve : 285
Age : 23
Vendi : Therandė
Reputacioni : 0
Registration date : 29/09/2008

MesazhTitulli: Ekonomia E Kosoves   10/10/2008, 5:14 pm

Sa per fillim


Vėshtrim i pėrgjithshėm mbi ekonominė e Kosovės

Rritja ekonomike nė Kosovė gjatė viteve tė fundit ka qenė nė rėnie e sipėr. Me njė rritje tė tillė negative Kosova ėshtė ballafaquar edhe gjatė viteve tė 90-ta, kur regjimi serb shkatėrronte nė mėnyrė sistematike shtyllat kryesore tė ekonomisė kosovare. Mungesa e sigurisė, papunėsia e madhe, korrupsioni nė pėrhapje, kriminaliteti, reketimi i ndėrmarrjeve, pesimizmi i lartė, mungesa e investimeve tė huaja dhe rėnia e besimit nė institucione kanė quar deri te zhgėnjimi i popullatės dhe rritja e dėshirės pėr tė emigruar jashtė vendit.
Nė kėto rrethana ēėshtje prioritare pėr ekonomin e Kosovės ėshtė si tė fillohet loja e zhvillimit tė ekonomis sė tregut?
Ekonomisė kosovare i ka ndodhur deindustrializimi pothuajse i tė gjitha kapaciteteve egėzistuese industriale. Kurse tani po pėrballet me mungesė tė akumulimit vendor tė kapitalit, shkallė jo reale tė kamatave, qė janė vetėm disa nga indikatorėt kryesor tė cilėt po ndikojnė nė shkallėn shumė tė ultė tė investimeve ekonomike.
Procesi i tranzicionit dhe transformimit, ėshtė i gjatė i dhimbshėm dhe i mundimshėm qė shkakton shpenzime tė larta shoqėrore. Prandaj e vetmja terapi nė kėto rrethana janė investimet e huaja tė kapitalit si domosodshmėri, pa tė cilat ekonomia e Kosovės as qė mund ta paramendon rritjen dhe zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik nė kushtet e ekonomisė sė tregut. Investimet e huaja drejtėpėrdrejt ndikojn nė zbutjen e papunėsisė, sigurimin e tregjeve tė jashtėme, ardhjen e teknologjisė mė tė re nė prodhimtari dhe shėrbime, si dhe pėrmirsojnė tė hyrat bugjetore tė vendit. Pėr kėtė Kosova duhet, patjetėr, qė tė krijoj kushte shumė tė volitshme administrativo-ligjore me qėllim qė investitorėt e huaj dhe vendor tė sigurohen nė mėnyrė optimale pėr investimet e kapitalit tė tyre.

- Pozita gjeografike, resurset natyrore e njerėzore

Kosova ka pozitė tė volitshme gjeografike dhe disponon me resurse tė rėndėsishme nėntokėsore, mbitokėsore, humane si dhe klimė, florė, dhe faunė tė pashterrshme dhe tė llojllojshme. Kosova posedon njė sipėrfaqe prej 10.887 km2 me njė popullsi rreth 2.5 milion banorė, gjendet nė pjesėn qendrore tė Gadishullit Ballkanik dhe njihet si vend me potencial tė konsiderueshėm tė burimeve ekonomike.
Pozita gjeostrategjike, ndihmon qė Kosova tė jetė urėlidhse ndėrmjet shteteve tė rajonit. Nė kėtė mėnyr krijon hapėsir dhe mundėsi tė zhvillimit ekonomik nė vend dhe plasmanit tė produkteve tė veta nė tregun e jashtė. Poashtu, karakterizohet me kushte tė pėrshtatshme klimatike, nė tė mirė tė prodhimit tė kulturave tė ndryshme.
Nė aspektin ekonomik kosova njihet si hapėsirė e vogėl por e pasur me xehe plumbi, zinku, magnezi, kromi dhe qymyri. Kosova gjithatu, njihet pėr tokė tė pleshme, pėr pasuri ujore, pėr pasuri pyjesh e kullosash.

Burimet natyrore

Vendi ynė shtė i njohur pėr nga llojllojshmėria e burimeve natyrore, disa prej tė cilave parshihen si potencil zhvillimor nė Evropė.

Toka - paraqet resursin kryesor nantyrorė. pėrshkak tė dendėsis sė madhe Kosova ėshtė mjaft e varfėr me tokė bujqėsore. Derisa nė Evropė pėr njė banorė llogariten rreth 0.52 ha tokė bujqėsore, nė Kosovė kjo sipėrfaqe ėshtė vetėm 0.25 ha pėr banor.
Nga 1.088.700 ha tė fondit tė pėrgjithshėm tokėsorė me sipėrfaqe bujqėsorė janė pėrfshirė 583.801 ha apo 53.6%, me pyje 447.456 ha apo 41.1% dhe tė tjera 57.443 ha apo 5.3%
Nė kuadėr tė sipėrfaqeve bujqėsore, toka e punueshme ka njė pjesmarrje me rreth 70% dhe kullota rreth 30%. Nė munges tė mbėshtetjes sė zhvillimit tė bujqėsisė nė kudėr tė strukturės sė tokės sė punueshme, arat dhe kopshtet, pemishtet dhe vreshtat kanė tendencė tė zvoglimit.

Pyjet - Vendi ynė eėshtė i pasur edhe sa i pėrket fondit tė pyjeve, me njė numėr tė madhė tė llojeve t bimėve dhe kafshėve, sidomos bimėve mjekuese.
Struktura e tillė e bėnė Kosovėn tėrheqėse pėr vizitorė. Dalohen Rrafshi i Dukagjinit dhe Rrafshi i Kosovės pėr vende pyjore me karakter turistik. Nga vargmalet mė tė dalluara janė ato tė Sharrit, Albanikut dhe Alpet Shqiptare dhe janė shumė tė pėrshtatshme pėr turizėm dimrorė.

Burimet Energjetike - Burimi kryesorė i energjisė primare nė Kosovė ėshtė thėngjilli-linjiti. Thėngjilli ėshtė burimi energjetik tradicional nga tė ashtuquajturat burime joregjenrative. Nė munges tė burimeve te tjetra, pėrkundėr fuqis sė ult kalorike, thėngjilli pėrdoret masivisht si lėndė e parė energjetike. Vendburimet e zbuluara tė linjitit janė pėrqėndruar nė dy bazene: I kosovės dhe i Dukagjinit. Nė bazenin e Kosovės janė ndėrtuar dy termoelektrana Kosova A me kapacitet prj 790 MW dhe Kosova B me kapacitet prej 620 MW.

Metalet - Kosova ėshtė e pasur me metale tė ngjyrosura, sidomos me boksit, xehe tė plumbit, tė zinkut dhe tė nikelit. POashtu kosova k rezerva tė caktuara tė kromit dhe manganit.
Rezervat e boksitit vlerėsohen tė jenė 13.2 milion tonė, tė plumbit dhe tė zinkut 42 milionė tonė.
Jometalet - Ndėr jo etalet mė tė njohura tė zbuluara nė Kosovė ėshtė magneziti me rezerva tė llogaritura rreth 9.7 milionė tonė.

Burimet njerėzore

Popullsia e Kosovės karakterizohet me shkallė tė lartė tė natalitetit dhe shkallė tė ultė tė mortalitetit si dhe zė vendin e parė nė evropė pėr nga struktura e popullsisė nė moshė tė re. Megjithatė ka njė sturkturė tė pa volitshme socio-ekonomike.
Aktualisht shtimi i popullsisė sillet rreth 40 mijė banorė nė vit. Shkalla e tillė e shtimit demografik ėshtė rezultat i zhvillimit tė ultė ekonomik e shoqėror tė Kosovės, aktivitetit tė ultė ekonomik dhe tė papunsisė, sidomos tė femrės, nivelit tė ult tė standardit shoqėrorė, pozitės sė femrės nė shoqėri dhe familje.
Pėrderisa ende nuk ėshtė bėrė regjistrimi popullsisė nuk ekzistojnė statistika tė reja, mirėpo nga vlerėsime tė ndryshme llogaritet qė nė vitin 2002 kosova tė ket arritur hifrėn prej 2.5 milion banorė.
Sa i pėrket grupmoshave tė popullsisė, pjesa mė e madhe janė tė rinjė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Ekonomia E Kosoves
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Shkencat :: Ekonomi & Biznes-
Kėrce tek: