ForumCalendarGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Keshilla per shmangjen e semundjeve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
FoKkY-F
Administrator
Administrator


Numri i postimeve : 285
Age : 22
Vendi : Therandė
Reputacioni : 0
Registration date : 29/09/2008

MesazhTitulli: Keshilla per shmangjen e semundjeve   9/10/2008, 4:12 pm

1- Piqni njė biftek
Mund tė mendoni se kjo do tė ishte e dėmshme pėr zemrėn tuaj, por nuk ėshtė e vėrtetė. Bifteku pėrmban elemente qė rrisin imunitetin e organizmit, sepse pėrmbajnė selenium dhe vitaminė Be cila ul rrezikun ndonjė sėmundje. Nėse ai nuk ėshtė shumė i yndyrshėm atėherė ėshtė i shėndetshėm pėr zemrėn, duke i siguruar organizmit yndyrat e ngopura nė masėn e nevojshme pa e tepruar.
2- Hidhni cigaret
Njerėzit tė cilėt janė tė ekspozuar ndaj duhanit apo gjenden shpesh nė ambiente ku pihet duhan, qoftė edhe pėr vetėm 30 minuta tre herė nė javė, janė 26 pėr qind mė tė rrezikuar pėr tė shfaqur sėmundje tė zemrės tė cilat mund tė shfaqen edhe te personat duhanpirės tė dorės sė dytė, por me njė rrezikshmėri mė tė ulėt.
3- Merrni aspirina
Konsumimi i rregullt i aspirinės ul dhe zvogėlon rrezikun e shfaqjes sė sėmundjeve koronare tė zemrės. Ajo shfaqet si mbrojtėse nė 28 pėr qind tė rasteve tek personat tė cilėt kanė kaluar atak kardiak.
4- Pini mė shumė ēaj
Meshkujt tė cilėt pinė dy filxhanė ēaj nė ditė janė 25 pėr qind mė tė mbrojtur nga sėmundjet e zemrės dhe vdekja e parakohshme pėr shkak sėmundjesh tė ndryshme apo ataku kardiak, sesa ata meshkujt tė cilėt nuk konsumojnė ēajin. Kjo ndodh pėr faktin se te ēaji gjenden pėrbėrės tė cilėt jo vetėm rrisin aftėsinė e qelizave pėr t’u relaksuar dhe pėr t’u ulur tensioni i gjakut, por shmang dhe redukton mpiksjen e gjakut.
5- Prekni partnerin/en
Dhjetė minuta kontakt i drejtpėrdrejtė lėkurė me lėkurė mė partnerin apo partneren tuaj, ndihmon pėr tė mbajtur presionin e gjakut nė nivele normale dhe pulsin normal, qoftė edhe gjatė situatave stresonte, kohės kur ju jeni i mėrzitur, apo kur ndjeheni nė ankth. Njė prekje duarsh, njė pėrqafim, njė puthje, do ngrinte nivelin e hormoneve nė gjak.
6- Konsumoni peshkun
Mishi i peshkut pėrmban omega-3, e cila forcon muskujt e zemrės, ul presionin e gjakut, parandalon mpiksjen e gjakut, duke shmangur vdekjen nga inflamacioni apo dėmtimi i enėve tė gjakut apo muskujve tė zemrės.
7- Martohuni
Meshkujt e martuar kanė mė pak mundėsi tė vdesin nga sėmundjet e zemrės, nė krahasim me beqarėt. Shkencėtarėt kanė treguar se gjatė vėzhgimit tė njė burri tė martuar me nivel normal tė presionit tė gjakut, pas tre vjet martese tė lumtur, ai kishte njė zemėr mė tė shėndetshme se mė parė, po ashtu krahasuar edhe me njė mashkull tė pamartuar i gjendur nė tė njėjtat parametra tė presionit tė gjakut.
8- Konsumoni fibra
Nėse doni tė jeni energjik gjatė gjithė ditės, filloni me “fibra” qė nė mėngjes. Ėshtė provuar se fibra rrit nivelin e energjive, ka njė efekt pozitiv nė funksionimin e organeve. Ju mban nė formė pėr njė kohė tė gjatė dhe gjithashtu nuk ndikon nė shtim tė peshės.
9- Kujdesuni pėr dhėmbėt
Nėse doni tė shmangni sėmundjet e zemrės filloni nga kujdesi pėr dhėmbėt. Eksperti amerikan i dhėmbėve, Dr. Kenneth Bueltmann, thotė se femrat qė bėjnė “floos” nė dhėmbėt e tyre mė shumė se dy herė nė ditė, kanė njė buzėqeshje tė bukur por “floosing” shkatėrron bakteret e dhėmbėve tė cilat shkaktojnė sėmundje kronike. Njė infeksion i gojės, nėnkupton bakterin i cili futet nė gjak, kontribuon jashtėzakonisht nė sėmundjet e zemrės, diabetin dhe nė rrugėt e frymėmarrjes. Njė rrezik pėrbėn edhe kur je shtatzėnė.
10- Konsumoni acid folik
Nėse doni tė mbroni trurin tuaj, konsumoni acid folik. Nėse nuk keni njė nivel normal tė acidit folik nė dietėn tuaj, jeni tė rrezikuar nga shfaqja e Alzheimers, thekson shkencėtari amerikan Judi Adams. “Acidi folik gjithashtu redukton rrezikun e kancerit si dhe rregullon nivelin e homokisteinės, njė aminoacid qė lufton sėmundjet e zemrės dhe e forcon atė. Agrumet janė njė ushqim po aq i dobishėm sa dhe buka apo brumėrat.

Balanca e duhur kushti i tė ndjerit mirė
Vlerat hormonale tek mashkulli duhet tė balancohen nė mėnyrė qė ai tė gėzojė shėndet. Nėse nuk ka balancė, atėherė vjen pagjumėsia, agresiviteti dhe djersitja. Stresi, alkooli dhe mbipesha ndikojnė negativisht duke ulur nivelin e testosteronit. Njė jetė e pasur seksuale ndikon pozitivisht nė pasqyrėn e hormoneve. Fakt ėshtė qė edhe 48 orė pas njė akti tė mirė seksual pasqyra e hormoneve ėshtė ngritur me 50 pėr qind. Ndryshe nga marrja nė mėnyrė artificiale e hormoneve, marrėdhėnia seksuale nuk e sjell kurrė sasinė e hormoneve tek mashkulli nė njė shkallė tė rrezikshme pėr shėndetin. Ėshtė e kėshillueshme mungesa e dhjamit, sepse mungesa e tij frenon prodhimin e enzimės aromatase dhe kjo lė vend tė lirė pėr testosteronin.

Terapia e hormoneve tė stimuluara
Metoda mė gjeniale dhe e sigurt pėr tė sjellė pasqyrėn e hormoneve nė njė lartėsi tė shėndetshme ėshtė terapia e stimulimit tė hormoneve. Me anė tė saj stimulohen gjėndrat qė tė nxjerrin sa mė tepėr kėtė hormon. Kėshtu e gjitha qė duhet bėrė nga jashtė ėshtė tė sillen “katalizatorėt” e duhur. Kėshtu trupi urdhėrohet tė mbushė mirė pasqyrėn e Somatotropinės dhe tė stimulojė procesin e rregullimit natyror tė hormoneve. Ndėr sekretagogat, katalizatorėt, mė tė rėndėsishėm janė aminoacidi Argininė, Glutaminė, Triftofani dhe Vitamina B3. Sot njihen rreth 30 hormone tė ndryshme, tė cilat ndahen sipas njė kriteri tė caktuar. Njė mėnyrė pėr tė ndarė hormonet ėshtė ajo sipas lėndėve prej tė cilave pėrbėhen hormonet.

Hormoni i rritjes, hormon kundėr mplakjes
Vetėm para pak kohe mjekėsia ka arritur tė kuptojė cilėsitė e veēanta tė hormonit tė rritjes. Hetimet treguan se marrja e pėrditshme e hormonit tė rritjes, pas disa javėve sillte si pasojė njė rinim trupor dhe psikik deri prej 20 vjetėsh. Hormoni i rritjes qė njihet si Somatotropinė, ėshtė kėshtu njė ndėr lėndėt mė tė fuqishme kundėr mplakjes qė njerėzimi ka njohur deri mė sot. Ai prodhohet nė gjėndrėn hipofizare nė tru. Ky hormon dirigjon tė gjitha lėndėt themelore qė kanė tė bėjnė me rritjen. Nė mėlēi ky hormon kthehet nė tė ashtuquajturit faktorė tė rritjes, tė cilėt pėrforcojnė sistemin imunitar dhe ndihmojnė nė forcimin e kockave. Pėrqendrimi i hormonit tė rritjes HGH bie me moshėn nė mėnyrė tė njėjtė, si pėr femrat ashtu edhe pėr meshkujt.

Kėshillat nga shkenca dhe mjekėsia
Sot shkenca dhe mjekėsia ka bėrė tė mundur qė tė evitohen ose tė shėrohen shumė sėmundje tė pėrhapura, tė trupit dhe tė mendjes, duke bėrė njė jetė tė shėndetshme. Njė rol tė rėndėsishėm luan ndjekja e disa rregullave tė thjeshta tė dietės dhe shėndetit. Njė dietė vegjetariane ndihmon shumė jo vetėm pėr tė pasur njė trup tė shėndetshėm, por edhe pėr tė pasur njė mendje tė qetė dhe tė kthjellėt. Ndėrsa ushqimi i mire ėshtė vital pėr shėndetin edhe agjėrimi, dieta ėshtė po aq i rėndėsishme. Trupi ynė ka nevojė pėr pushime periodike dhe kjo pėrfshin edhe organet tonė tė tretjes. Agjėrimi ėshtė mėnyra e vetme pėr t’i lėnė tė pushojnė kėto organe jetėsore. Ėshtė e nevojshme tė mėsohet njė teknikė sa mė e pėrshtatshme pėr njė dietė efikase .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Keshilla per shmangjen e semundjeve
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Shkencat :: Mjekėsia-
Kėrce tek: