ForumCalendarGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Argumentet e Teuhidit 5

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Administrator
Administrator
avatar

Male Numri i postimeve : 104
Age : 28
Vendi : New Orleans
Humor : rasim thaqi leci
Reputacioni : 0
Registration date : 16/08/2008

MesazhTitulli: Argumentet e Teuhidit 5   19/8/2008, 3:32 pm

41)Pyetja:
Ēka obligohet ndaj meje nėse Allahu mė urdhėron me ndonjė urdhėr?
41)Pėrgjigje:
Tė obligohen shtatė gjėra;
E para;Dituria me tė,
E dyta;Ta duash atė gjė
E treta;Tė krenohesh me atė vepėr,
E katėrta;Puna
E pesta;Vepra te bazohet ne ligjet e Allahut me saktėsi,
E gjashta;Kujdesi prej veprave qė mund t’i shlyejnė veprat e mira,
E shtata;Dhe pohimi mbi tė.
42)Pyetja:
Nėse e njeh njeriu se Allahu e ka obliguar me Teuhid mbi ndalimin nga shirku,a zbatohet kjo renditje mbi atė?
42)Pėrgjigje:
Po, kjo renditje zbatohet njėjtė si nė renditjen e kategorive;
Kategoria e parė;shumica e njerėzve e dinė se teuhidi ėshtė i vėrtetė (hak), dhe se shirku ėshtė humbje, mirėpo mėnjanohen nga tė pyeturit, e dinė qė Allahu e ka ndaluar kamatėn ndėrsa ka lejuar tregtinė dhe shitblerjen por nuk pyesin, e dinė qė ėshtė e ndaluar marrja e pasurisė sė jetimit dhe lejimin e tė ushqyerit me tė drejtė, por ja harxhojnė pasurinė jetimit duke mos pyetur.
Kategoria e dytė; dashuria ndaj asaj qė ka zbritur dhe urrejtja ndaj kufrit, dhe shumica e njerėzve e mohojnė Pejgamberin alejhi selam duke pasur urrejtje tė madhe edhe pse e dinė qė Allahu e ka dėrguar.
Kategoria e tretė; vendimi mbi punėn,dhe shumica prej njerėzve e dinė dhe e duan, mirėpo nuk kane pasur frik nga ndryshimi i dynjasė.
Kategoria e katėrt; me te vėrtetė shumica prej asaj qe punėn e tij nuk e kryen te plot,edhe nėse e kryen krejt nuk e ka qėlluar.
Kategoria e pestė;me tė vėrteėt njerėzit e sinqertė frikėsohen pėr shlyerjen e veprave (sevapeve), me argument siē ka thėnė Allahu i Lartmadhėruar;" e tė zhduken veprat tuaja duke mos ditur ju".(El-Huxhurat;2)
Dhe kjo ėshtė prej gjėrave mė tė pakta nė kohėt e sotme.
Kategoria e gjashtė; vendosshmėria nė hak duke pohuar dhe frika nga pėrfundimi i keq, kjo ėshtė prej gjėrave mė tė mėdha qė i kanė frikė vetėm tė sinqertit.
43)Pyetja:
Ēfarė d.m.th Kufėr dhe cilat janė llojet e tij?
43)Pėrgjigje:
Kufri ndahet nė dy lloje;
1)Lloji i parė: Kufri i madh; qė tė nxjerr nga feja dhe ai ndahet nė pesė lloje:
I pari;Mosbesim me pėrgėnjeshtrim, argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut tė Lartmadhėruar; "E kush ėshtė mė mizor se ai qė shpif gėnjeshtėr ndaj All-llahut, ose pėrgėnjeshtron tė vėrtetėn pasi t’i ketė ardhur ajo? Po, a nuk ėshtė xhehennemi vend pėr jobesimtarėt?".(El-Ankebut;6
I dyti; Kufri nė mendjemadhėsi dhe refuzim ndaj hakut (te vėrtetės)siē ka thėnė i Lartmadheruari;
"E kur u thamė engjėjve: pėruluni (bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit (djallit). Ai refuzoi dhe u mbajt nė tė madh dhe u bė pabesimtar". (El-Bekare;34)
I treti;Kufėr nė dyshim, dhe ai ėshtė kufėr nė kuptim siē ka thėnė i Lartmadheruari; "Dhe ai hyri nė kopshtin e vet (e me besimtarin pėr dore), po duke qenė dėmtues i vetes (duke mos besuar dhe duke u krenuar)" deri tek Ajeti " pastaj tė bėri njeri tė plotė?".(El-Kehf;35-37)
I katėrti; Kufri tregues,dhe argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut xh.sh ku thotė; "kurse ata qė nuk besuan, nuk i vunė veshin asaj me ēka u tėrhiqet vėrejtja". (El-Ahkaf;3)
I pesti; Kufri me hipokrizi, dhe argument pėr kėtė kemi fjalėn e Allahut tė Lartmadheruar ku thotė;
"Ngase ata besuan (me gojė) e pastaj mohuan, andaj zemrat e tyre u mbyllėn dhe ata nuk kuptojnė".(El-Munafikun;3)
2)Lloji i dytė; Kufri i vogėl i cili nuk tė nxjerr nga Feja Islame; dhe ai ėshtė kufėr i lehtė, siē ka ardhur nė fjalėn e Allahut tė Lartmadheruar ku ka thėnė; "All-llahu sjell si shembull njė fshat (vendbanim) qė ishte i sigurt dhe i qetė, tė cilit i vinte furnizimi nga tė gjitha anėt me bollėk, kurse ata (banorėt) i pėrbuzėn tė mirat e All-llahut. Atėherė All-llahu, pėr shkak tė sjelljes sė tyre, ua veshi petkun (ua ngjeshi) e urisė dhe tė frikės".(En-Nahl;112)
Dhe thėnia e tė Lartmadheruarit; "Vėrtet, njeriu ėshtė i padrejtė dhe shumė pėrbuzės".(Ibrahim;34)
44)Pyetja:
Ēfarė d.m.th shirk dhe cilėt janė llojet e tij?
44)Pergjigje:
Dije se Teuhidi ėshtė kundėr shirkut.
Dhe shirku ėshtė tri llojesh:
1)Shirk i madh
2)Shirk i vogėl
3)Shirk i fshehur
1)Lloji i pare: Shirku i madh
Shirku i madh ėshtė katėr llojesh:
I pari; Shirku nė thirrje, argument pėr kėtė kemi fjalėn e tė Lartmadhėruarit ku ka thėnė;(idhujtaret) kur hypin ata ne anije i luten sinqerusht allahut,e kur i shpeton ata (dhe dalin) ne toke ,qe po ata te njejtit lusin idhuj". (Ankebut-65)
I dyti:Shirk nė nijet-me dashje dhe me zemėr, pėr kėtė i Lartmadhėruari ka thėnė ; "Kush ka pėr qėllim jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, Ne do t’ua plotėsojmė atyre shpėrblimin e veprave tė tyre nė tė, dhe atyre nuk do t’u mungojė gjė. Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket vetėm xhehennemi. Ajo qė punuan dhe vepruan ata ka dėshtuar dhe ėshtė asgjėsuar".(Hud;15-16)
I treti: Shirk nė adhurim, argument pėr kėtė kemi fjalėn e tė Lartmadhėruarit: "Ata i konsideruan "ahbarėt" (priftėr jehudi) tė tyre, "ruhbanėt" (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pos All-llahut, ndėrsa ata nuk janė urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pos pėr adhurimin ndaj All-llahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pos Tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i shoqėrojnė".(Et-Teėbeh;31)
I katėrti: Shirk nė dashuri, pėr ketė kemi argument fjalėn e tė Lartmadhėruarit; "E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur tė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė".(El-Bekare;165)
2)Lloji i dytė: Shirku i vogėl;
Shirk i vogėl ėshtė dyfaqėsia, pėr kėtė kemi argument fjalėn e Allahut tė Lartmadhėruar; "Thuaj: "Unė jam vetėm njeri, sikurse edhe ju, mua mė shpallet se vetėm njė Zot ėshtė Zoti juaj, e kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet, le tė bėjė vepėr tė mirė, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė mos e pėrziejė askė".(El-Kehf;110)
3)Lloji i tretė:Shirk i fshehur;dhe argument pėr kėtė kemi thėnien e Pejgamberit alejhi selam;"Shirku i fshehur nė kėtė Ummet ėshtė sikur milingona me ngjyrė tė zezė kur zvarritet nė errėsirėn e natės".
45)Pyetja:
Cili ėshtė dallimi mes kadasė dhe kaderit?
45)Pėrgjigje:
Kader (pėrcaktim): ne esencė tė zanafillės sė saj pėrcaktim, dhe pastaj pėrpunohet nė caktimin i cili ėshtė zbėrthim dhe qartėsim, dhe pėrpunohet gjithashtu pas fitimit tė pėrcaktimit te Allahut pėr krijesat para realizimit tė tyre.
Ndėrsa kada (caktim): vetėm se ėshtė punuar nė vendimin mbi universin, lėvizja e caktimeve dhe libri nė librin e parė, kjo tregon qė kjo ėshtė mbi pėrcaktimin i cili ėshtė; me zbėrthim dhe qartsim.
Dhe ka dallim mes caktimit dhe pėrcaktimit.
Kjo ndahet mbi caktimin dhe vendimin e fesė sė sheriatit, ka thėnė i Lartmadhėruari
"e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt".(En-Nisa;65)
Dhe ndahet caktimi mbi boshllėkun dhe plotsimin, si nė fjalėn e tė Lartmadhėruarit; "E kur tė kryhet namazi".(El-Xhumuah;10)
Dhe ndahet mbi punėn e vetvetes, ka thėnė Lartmadhėruari; "e ti bėje atė qė mendon ta bėsh".(Ta-ha;72)
Dhe ndahet mbi lajmėrimin dhe pėrparimin nė hajr (nė tė mirė) ka thėnė i Lartmadhėruari; "Ne u kumtuam nė libėr beni israilėve". (El-Isra;4)
Dhe ndahet mbi vdekjen dhe thėnia e tyre;Caktim e pat filani, qė d.m.th ndėrroi jetė filani, ka thėnė i Lartmadhėruari; "Dhe ata thėrrasin: "O Malik, le tė na e marrė shpirtin Zoti yt!".(Ez-Zuhruf;77)
Dhe ndahet mbi tė egzistuarit e dėnimit, ka thėnė i Lartmadhėruari; "por vetėm t’ju vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit)".(El-Bekare;210)
Dhe ndahet nė mjeshtėrinė dhe drejtėsinė e njė ēėshtjeje, si nė fjalėn e Allahut tė Lartmadhėruar ; "I lartė ėshtė All-llahu, Sundimtar i vėrtetė. Ti mos nxito me Kur’anin para se tė pėrfundojė shpallja e tij te ti," (Ta-Ha;114)
Dhe ndahet nė pjesė dhe nė vendim,si nė thėnien e tė Lartmadhėruarit; "e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi".(Ez-Zumer;69)
Dhe ndahet mbi krijimin, si nė thėnien e tė Lartmadhėruarit;
"Dhe ata i krijoi shtatė qiej ". (Fussilet;12)
Dhe ndahet mbi urdhėresėn, si nė thėnien e tė Lartmadhėruarit; "Kjo ėshtė ēėshtje e kryer!".(Merjem;21)
Dhe ndahet mbi ēėshtjet e Fesė, si nė thėnien e tė Lartmadhėruarit; "E Ai urdhėroi tė mos adhuroni tjetėr vetėm Atė".(Jusuf;40)
Dhe ndahet mbi arritjen e kėrkesės; zbatimi dhe butėsia.
Dhe ndahet mbi pėrqendrimin e kundėrshtarit nė vendime.
Dhe ndahet d.m.th zbatim, si nė thėnien e tė Lartmadhėruarit
" kur t’i kryeni detyrat tuaja".(Bekare;200)
Dhe Caktimi nė gjithėsi; zanafilla, dhe caktimi i urdhėrit tė detyrueshėm u shfaq mbi tė ,dhe gjė e nevojshme ėshtė ajo; Dituria me metodėn e hartimit nė shprehje. Dhe thėnia nuk pėrcaktoi prej atij ēudi,ka thėnė Esmei:ndalem
(qėndroj) dhe nuk caktoj (nuk kaloj).
46)Pyetja:
A ėshtė caktimi nė hajr dhe nė sherr nė pėrgjithėsi nga ana e Allahut apo jo?
46)Pėrgjigje:
Caktimi (Kaderi) nė hajr dhe nė sherr ėshtė nė pėrgjithėsi, pėr kėtė Aliu radijallahu anhu ka thėnė:"Kemi qenė nė xhenaze nė njė shtresė tė garkadit,erdh i Dėrguari i Allahut Muhamedi alejhi selam u ul e pastaj edhe ne u ulem afėr tij, ai kishte njė shkop,u pėrkul dhe filloi tė gėrvish me shkop,pastaj tha:A ka kush prej juve qė merr frymė e qė nuk ia ka shkruar Allahu vendin e tij nė xhennet apo nė zjarr, e qė nuk ia ka shkruar jetėn ta kaloj i lumtur apo fatkeq. Tha: Dhe njė njeri tjetėr tha: A nuk do qėndrojmė nė librin tonė dhe a do tė pohoj puna?Tha; kush ėshtė prej tė lumturve do tė bėjė durim ne punėt e tė lumturve, pastaj lexoi; "E, sa i pėrket atij qė jep dhe ruhet, Dhe vėrteton bindshėm pėr mė tė mirėn, Ne do ta pėrgatitim atė pėr mė tė lehtėn. E sa i pėrket atij qė bėn koprraci dhe ndien veten tė pavarur (nga Zoti), Dhe qė pėrgėnjeshtron atė mė tė mirėn, Ne do ta pėrgatisim pėr mė tė vėshtirėn".(Lejl;5-10)
Dhe hadithi: "Dhe punoni se pėr ēdo gjė ka lehtėsim, njerėzve fatkėqij iu kanė lehtėsuar punėt e fatkeqėve, ndėrsa njerėzve tė lumtur vetėm se iu kanė lehtėsuar punėt e tė lumturve, pastaj lexoi dy ajete:
"E, sa i pėrket atij qė jep dhe ruhet, Dhe vėrteton bindshėm pėr mė tė mirėn."(Lejl;5-6)
47)Pyetja:
Ēfarė kuptimi ka fjala La ilahe il-lAllah?
47)Pėrgjigje:
Kuptimi i kėsaj fjalė ėshtė: Nuk ka tė adhuruar me tė drejt pėrveē Allahut, dhe argumenti ėshtė fjala e Allahut tė Lartmadhėruar; "Dhe urdhėroi Zoti qe tė mos adhuroni dike tjetėr pėrveē Tij". ????
Dhe thėnia:"mos adhuroni" ka kuptimin:Nuk ka Zot (kjo ėshtė mohim), dhe thėnia "pervec Atij (Allahut)". Ka kuptimin: Pervec Allahut (kjo eshte pohim).????
48)Pyetja:
Cili ėshtė ai Teuhid (Njėshmėri) qė Allahu e ka obliguar robin e Tij para namazit dhe agjėrimit?
4Pėrgjigje:
Ajo ėshtė njėshmėria e adhurimit, qė ėshtė mos lutja nė dikė tjetėr pėrveē nė Allahun Njė duke mos i bėrė shirk Atij, mos lutja as nė Pejgamberė apo tė tjerė, siē ka thėnė
i Lartmadhėruari;" Dhe (mua mė shpallet) se vėrtet xhamitė janė veēant pėr ta adhuruar All-llahun, e mos adhuroni nė to askė tjetėr me All-llahun!".(El-Xhinn;1
49)Pyetja:
Cila gjė ėshtė mė e lavdėruar: Fukaraja durimtar apo i pasuri dorėdhėnės? Dhe cili ėshtė kufiri i durimit dhe kufiri i falėnderimit?
49)Pėrgjigje:
Sa i pėrket ēėshtjes sė pasanikut dhe fukarasė, durimtarit dhe falėnderuesit, tė gjitha kėto janė prej punėve mė tė lavdėruara pėr besimtarėt, ndėrsa mė i lavdėruari ėshtė mė i shquari nė devotshmėri (i cili u rruhet harameve), siē pėrmendet nė Kur’anin Fisnik;"e s’ka dyshim se te All-llahu mė i ndershmi ndėr ju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (kėqijat),".(El-Huxhurat;13)
Ndėrsa kufiri i durimit dhe falėnderimit ėshtė: Te Dijetarėt ėshtė e njohur se durimi ėshtė pjesė e shqetėsimit, ndėrsa falėnderimi ėshtė gjėja me tė cilėn Allahu tė ka begatuar nga begatia e Tij
50)Pyetja:
Ēfarė do tė mė kishit kėshilluar?
50)Pėrgjigje:
Ajo qė tė kėshilloj dhe nė tė cilėn tė udhėzoj ėshtė hulumtimi nė teuhid (njėshmėri), si dhe leximi i librave tė teuhidit, ngase me tė vėrtetė kėshtu tė qartėsohet realiteti i teuhidit duke e ditur se pėr kėtė shkak Allahu ka dėrguar Pejgamberė; pastaj vėrtetėsia e shirkut tė cilėn e ka ndaluar Allahu dhe i Dėrguari i tij, dhe na ka lajmėruar se Ai me tė vėrtetė nuk e falė atė, dhe xhenneti pėr atė tė cilin ka bėrė shirk ėshtė haram (i ndaluar), dhe se kush bėn shirk vetėm se i ka asgjėsuar veprat, tė kuptosh se qėllimi mė i lartė ėshtė njohja e vėrtetė e teuhidit pėr arsye se pėr kėtė qėllim Allahu ka dėrguar Pejgamberė, pra me kėtė bėhesh musliman dhe dallohesh nga shirku.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://icq-grup.n-stars.org
 
Argumentet e Teuhidit 5
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Feja Islame :: Akide-
Kėrce tek: