ForumCalendarGalleryPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Letersia Moderne

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
FoKkY-F
Administrator
Administrator
avatar

Numri i postimeve : 285
Age : 23
Vendi : Therandė
Reputacioni : 0
Registration date : 29/09/2008

MesazhTitulli: Letersia Moderne   8/10/2008, 3:22 pm

Letėrsia e Moderne

E Vjetėr

E Bejtexhinjve

E Rilindjes

E Pavarėsisė

Moderne


Antike Greke







Hyrje
Pas Luftės sė Dytė Botėrore letėrsia shqiptare eci nė njė rrugė mjaft tė vėshtirė e komplekse. Karakteristikė kryesore e kėsaj periudhe ėshtė shkėputja jo e natyrshme e letėrsisė nga tradita e saj dhe ndikimi i fuqishėm, po ashtu jo i natyrshėm, qė ushtroi mbi tė pėrvoja krijuese e metodės sė realizmit socialist. Veēoria tjetėr, mbase mė e rėndėsishme dhe me pasoja mė tė rėnda, ėshtė se letėrsia shqiptare do tė zhvillohej e ndarė nga njė kufi politik brutal dhe kufizimet e njė regjimi diktatorial. Kėshtu do tė kemi: letėrsi tė zhvilluar brenda kufirit tė shtetit shqiptar; tė shqiptarėve nė pėrbėrje tė ish Jugosllavisė, kryesisht nė Kosovė dhe nė Maqedoni, si dhe tė shqiptarėve tė diasporės.
Kėto karakteristika ndikuan fuqishėm nė rrjedhėn e letėrsisė shqiptare nė pėrgjithėsi, si dhe nė fizionominė, strukturėn artistike apo frymėzimin tematik tė saj. Gjatė katėr dhjetėvjetėshave tė parė tė shekullit XX e sidomos gjatė viteve '20 e '30 letėrsia shqiptare pari njė zhvillim tė hovshėm dhe tė gjithanshėm. U rrit si numri i krijuesve, ashtu dhe numri i veprave letrare tė botuara, tė cilat u ngritėn nė njė shkallė mė cilėsore artistike, duke krijuar premisat pėr njė komunikim mė tė afėrt me pėrvojat e pėrgjithshme letrare nė Evropė. Pėrmes shkrimtarėve tė talentuar, tė shkolluar nėpėr qendra tė ndryshme tė Evropės, nė letėrsinė shqiptare filloi tė depėrtojė fryma e drejtimeve dhe e ndjeshmėrive tė reja krijuese letrare tė kohės. Siē dihet, gjatė kėtij harku kohor shkrimtarė tė mėdhenj tė letėrsisė shqiptare, si: Fishta, Konica, Noli, Poradeci, Koliqi, Migjeni, Kuteli, shėnuan disa nga kulmet mė tė larta tė letėrsisė shqiptare, nė llojet dhe zhanret e gjinive tė ndryshme. Nė kėtė kontekst letrar llojet e gjinisė lirike do tė jenė ato qė pėrparojnė, por njė hov tė dukshėm do tė marrin
edhe llojet epike, drama, kritika dhe teoritė letrare.


Krejt ky fluks i pasur krijuesish tė talentuar tė moshave tė ndryshme, tė nxitur dhe tė mbėshtetur nga shtypi periodik letrar i drejtimeve dhe i shkollave tė ndryshme, do tė vazhdojė, thuajse po me kėtė ritėm dhe gjatė pjesės sė parė tė viteve '40.
Pėr ēudi, jehona e hovit tė tillė krijues nuk u ndėrpre menjėherė pas pėrmbysjes sė pushtimit nazist dhe vendosjes sė pushtetit komunist. Pati njė tolerancė gjatė ditėve tė para tė pushtetit tė ri ndaj frymės sė lirė, liberale nė krijimtarinė artistike, e cila do tė vazhdojė ta ketė kėtė fat edhe pėr dy-tre vjet. Por siē dihet, tanimė nuk ishte mė ai rreth individualitetesh tė jashtėzakonshėm krijuesish tė viteve'30. Noli e Koliqi do tė vazhdojnė tė krijojnė nėpėr Evropė e Amerikė, por tė shkėputur totalisht nga letėrsia nė Shqipėri dhe pa kurrfarė ndikimi mbi tė. Lasgushi kishte pushuar sė krijuari. Migjeni dhe Fishta nuk ishin mė. Nga ky rreth kolosėsh tė letėrsisė shqiptare, vetėm Kuteli do vazhdojė tė jetė vazhdimi i natyrshėm i letėrsisė sė Pasluftės duke botuar sa herė i hiqej ēensura. Do tė vazhdojnė fare ndryshe krijimtarinė e nisur qė mė parė: Petro Marko, Vedat Kokona, Shefqet Musaraj, Fatmir Gjata, Sterjo Spasse, Nonda Bulka, Dhimitėr Shuteriqi etj. Nga poetėt qė krijuan nė vitet e para tė ēlirimit dhe qė krijimtaria e tyre pati jehonėn e entuziazmit kolektiv tė kėtyre viteve, janė: Aleks Ēaēi, Luan Qafėzezi, Llazar Siliqi etj.
Kėshtu, pas luftės dhe gjatė viteve '50 do tė duket qartė orientimi i ri nė fushėn e letėrsisė shqiptare, si nė rrafshin tematik, dhe nė atė tė pėrvojave dhe tė metodave e prosedeve krijuese. Tematikisht letėrsia u pėrqėndrua kryesisht, nė jehonėn e lirisė sė fituar nga Lufta Nacionalēlirimtare, kurse ngjyrimi i aktualitetit dhe i botės reale u reduktua kryesisht nė bardhė e zi. Si pėrvojė shkrimi, veprat letrare tė kėsaj periudhe shpesh do tė qėndrojnė ndėrmjet gjuhės sė rrėfimit letrar dhe atij propagandistik. Kryesisht kėtė vulė proceduese kanė romanet e para gjatė viteve '50. Po kaq skematik ishte dhe mendimi kritik zyrtar i asaj kohe, qė do ta pėrkrahte kėtė
letėrsi.
Nga fundi i viteve '50, e sidomos me fillimin e viteve '60, pra pas njė dekade e gjysmė qė nga ēlirimi, do tė bėhen hapat e parė pėr ta nxjerrė nga ky shabllon letėrsinė shqiptare. Nė kėtė kontekst duhet pėrmendur, pikėrish viti 1958, kur Petro Marko do tė botojė romanin e tij tė parė "Hasta la Vista", qė sjell njė tjetėr tematikė nė romanin shqiptar, njė tjetėr frymė dhe ndjeshmėri nė paraqitjen e personazheve (tanėt dhe tė huajt). Dy vjet mė vonė ai do tė botoiė dhe romanin "Qyteti i fundit" me prirje pėr tė shmangur skematizmin. Pas tij Ismail Kadare boton romanin "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur" (1962), qė, shtegun e paralajmėruar nga romanet e Petro Markos, do ta ngrejė nė njė nivel ndėrkombėtar.
Pas romaneve tė dy autorėve tė pėrmendur, gjatė viteve '60, Jakov Xoxa do tė botojė romanin "Lumi i vdekur" qė, nga njė aspekt tjetėr procedura, do tė konsolidojė prirjen e romaneve shqiptarė, pėr tė kėrkuar rrugė tė reja nė paraqitjen e botės shqiptare. Pas Jakov Xoxės do tė paraqitet Dritėro Agolli me njė seri romanesh, Dhimitėr Xhuvani, Ali Abdihoxha, Skėnder Drini, Sabri Godo, Vath Koreshi etj., ndėrsa majėn e poezisė lirike do ta zenė Fatos Arapi, Ismail Kadareja dhe Dritėro Agolli, tė cilėt do tė ēelin njė rrugė tė mbarė dhe pėr njė brez poetėsh tė rinj tė talentuar si: Dhori Qiriazi, Bardhyl Londo, Xhevahir Spahiu, Frederik Rreshpja, Natasha Lako etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Aboori'X'
Moderator
Moderator
avatar

Numri i postimeve : 170
Age : 23
Vendi : suhareka
Reputacioni : 0
Registration date : 03/09/2008

MesazhTitulli: Re: Letersia Moderne   9/10/2008, 9:54 pm

Nė fushėn e kulturės nė pėrgjithėsi dhe nė atė tė letėrsisė nė veēanti, gati pėr gjysmė shekulli, u ndie e ashpėr dhuna e shtetit diktatorial ndaj intelektualėve qė e kundėrshtuan me forcė atė, qoftė nėpėrmjet deklaratave apo artikujve nė shtyp, qoftė dhe nėpėrmjet veprave
tė tyre. Kėshtu prej ēensurės shtetėrore e pėsuan shumė rėndė mjaft njerėz tė letrave, tė cilėt ose u pushkatuan, ose qėndruan me vite tė tėra nė burg apo mundėn tė arratisen dhe ta kalojnė tėrė jetėn e tyre jashtė atdheut. Tė tillė janė: Arshi Pipa, Sejfulla Malėshova, Mitrush Kuteli, Petro Marko, Musine Kokalari, Trifon Xhagjika, Bilal Xhaferi, Kasėm Trebeshina, Pjetėr Arbnori, Astrit Delvina, Frederik Rreshpja, Visar Zhiti etj.
Sejfulla Malėshova (1900 - 1971), i njohur me emrin letrar Lame Kodra, ėshtė nga personalitetet e para disidente nė kulturėn shqiptare tė Pasluftės. Shumica e poezive tė Lame Kodrės janė botuar nė vėlllmin Vjersha (Tiranė, 1945), ku ai e quan veten poeti rebel. Sipas Malėshovės, Shqipėrisė i duhej integrimi kulturor dhe jo izolimi nga Evropa Perėndimore. Ai thoshte se detyra e intelektualėve shqiptarė: Eshtė qė tė vendosin lidhje tė ngushta kulturale me popujt e Ballkanit, me Bashkimin Sovjetik, me Anglinė, Amerikėn dhe me gjithė botėn demokratike e progresive.
Nė vitin 1953, me njė guxim tė hapur intelektual, Kasėm Trebeshina (1926) i dėrgoi njė "promemorie" Enver Hoxhės, duke e paralajmėruar se: ... shkatėrrimi mė i madh do tė ndodhė nė botėn shpirtėrore shqiptare. Shpėrblimi pėr guximin e tij ishin tėrė ato vjet burgimesh e persekutimesh dhe ndalimi i botimit tė veprave tė tķj. Edhe pse vepra e tij nuk ėshtė botuar e plotė, nga kritika serioze Trebeshina ka vlerėsime nga mė tė lartat.
Ndėrkaq, nė vitet '60 botohet nė Tiranė romani Shkrimtari i Mehmet Myftiut (1930), i cili merret me fatin e artistit nė diktaturė. Ky roman ėshtė ndėr veprat e para disidente nė vendet e Lindjes. Ai denoncoi hetuesinė, internimet dhe burgjet komuniste dhe rifuti nė letėrsi tema dhe personazhe tabu, qė i kishte pėrjashtuar letėrsia zyrtare e kohės.
Po nė vitet '60, me pėrmbledhjen e tij tė parė me tregime Njerėz tė rinj, tokė e lashtė, Bilal Xhaferi (1935-1987) solli njė lirizėm tė ngrohtė dhe tepėr human nė letėrsinė shqiptare. Ai rishfaqi personazhin e punėtorit me virtytet dhe dobėsitė njerėzore, duke iu kundėrvėnė punėtorit tė trajtuar bardhė e zi nė letėrsinė skematike. Ndėrsa vėllimi i tij Lirishta e kuqe u ndalua dhe u hoq nga qarkullimi.
Pati dhe shkrimtarė tė tjerė qė talenti i tyre u ndėrpre nė mes dhe ata madje as nuk arritėn tė botojnė deri para viteve '90 veprat e tyre, si: Astrit Delvina (1920 - 1990), njė vėllim i tij me tregime "Ėndrra me ngjyra" u botua nė vitin 1996; Pjetėr Arbnori (1930), disa novela dhe romane tė tij janė botuar pas viteve '90.
Vėllimi poetik i Trifon Xhagjikės (1932 - 1963) Atdheu ėshtė lakuriq qė u botua mė 1994, ilustron nė mėnyrė bindėse jo vetėm evoluimin e tij drejt njė koncepti tė ri estetik, duke u shkėputur nga realizmi socialist, por ai bėn njė kthesė tė vėrtetė nė bindjet dhe ndjesitė e tij artistike. Nė vjershėn me titull "Apoteza e ditėve tona" autori e vizaton me ngjyra dramatike gjendjen e dyzimit tė individit dhe tė shoqėrisė shqiptare.
Ndėrsa Zef Zorba (1920 - 1993) me librin e tij tė botuar mbas vdekjes "Buzė tė ngrira nė gaz" (1994), dėshmon se ėshte njė poet hermetik, me forma poetike tė panjohura nė poezinė shqipe. Poezia e tij ėshtė shenjė e njė tjetėr kohe, e kohės universale qė nuk e nxinin pėrmasat e kohės kur ai jetoi.
I lirė tė botojė pas viteve '90 ėshtė dhe poeti Visar Zhiti (1952), i cili nė disa nga vėllimet e tij me poezi (Hedh njė kafkė te kėmbėt tuaja - libri i burgut, Mbjellia e vetėtimave etj.) arrin tė reflektojė nė njė mėnyrė tejet tė ndjeshme raportin ndėrmjet tragjikes individuale dhe asaj kolektive dhe tė rrezatojė dashuri e paqe nė realitetin mė tronditės.
Por pėrveē kėtyre shkrimtarėve qė e pėsuan me internime apo burgje, ēensura shtetėrore do tė binte dhe mbi veprat e shkrimtarėve tė tjerė, paēka se ata kishin mundur tė krijonin popullaritet nė masėn e madhe tė lexuesve dhe nė njė farė mėnyre e kishin fituar njė status mbrojtės. Kėshtu vepra e tyre ose ndalohej fare ose detyrohej shkrimtari ta ripunonte atė pėrsėri. Kėshtu ndodhi me disa vepra tė Ismail Kadaresė, Dhimitėr Xhuvanit, Fatos Arapit, Qamil Buxhelit, Naum Priftit, Dritėro Agollit, Xhevahir Spahiut, Koēo Kosta etj.

_________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Letersia Moderne
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Letėrsi :: Letėrsi :: Letėrsia moderne-
Kėrce tek: